guda.jpg
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Savaitgalio muzika.

 







   

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Minėsime:

  

Gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta nusižudė protestuodamas prieš tarybinę-socialistinę santvarką. Kauno muzikinio teatro sodelyje jis apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino.

 

Gegužės 15-oji – Šeimos diena. Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu ji minima nuo 1994 metų.

 

Pasaulio informacinės visuomenės diena – gegužės 17-ta. 1865 m. gegužės 17 d. buvo įkurta Tarptautinė telegrafo sąjunga. 1844 gegužės 24 d. Samuelis Morsas išsiuntė pirmą savo žinutę telegrafu tarp Vašingtono ir Baltimorės. Tačiau tik po 10 metų telegrafas tapo prieinamas visiems ir tada – tik valstybės ribose. Kiekviena šalis naudojo skirtingas sistemas. 1864 m. pasirodė keletas regioninių tarnybų. Galiausiai, 1865 m. 20 Europos valstybių susitiko aptarti tarptautinio ryšio plano. Valstybių atstovai nustatė bendrus ryšio įrangos standartus, bendras instrukcijas ir eksploatavimo taisykles.

Gegužės 17 d., po dviejų su puse derybos mėnesių, Paryžiuje tarp 20 šalių buvo pasirašytas pirmasis tarptautinis telegrafijos susitarimas ir įkurta Tarptautinė telegrafijos sąjunga. Nuo 1932 m. pervadinta Tarptautine telekomunikacijų sąjunga. 1990 m. šioje sąjungoje jau buvo 166 valstybės. Sąjungos būstinė įkurta Ženevoje.

 

1977 m. Maskvoje vyko 11-oji Tarptautinės muziejų tarybos konferencija, kurioje buvo nuspręsta minėti Tarptautinę muziejų dieną. Nuo 1978 m. ši šventė gegužės 18 d. minima 150 šalių. Įvairių šalių muziejuose rengiamos atvirų durų dienos, konferencijos.

 

Muzikanto ir aktoriaus Andriaus Mamontovo iniciatyva nuo 2007 metų gegužės 19-oji paskelbta Gatvės muzikantų diena. Šią dieną visi, mėgstantys muziką ir muzikuojantys kviečiami išeiti į Vilniaus gatves, kiemus, skverus ir groti plačiajai visuomenei. Anot A. Mamontovo, muzika – kalba, suprantama visame pasaulyje. Šiai šventei parinkta diena, sutampanti su Europos diena.

 

Kauno miesto šventė - gegužės 20-oji pasirinkta todėl, kad 1463 metais Kazimieras Jogailaitis atnaujino ir praplėtė miesto teises. Seniausios išlikusios Kauno privilegijos originalas - Sankt Peterburgo archyvuose, o kopija - Kauno Rotušėje. Pagrindiniai Kauno šventės renginiai vyksta Kauno senamiesčio gatvėse ir aikštėse. Mieste vyksta mugės, koncertai.

 

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena – gegužės 20-oji. Ši diena dar tarpukario Lietuvoje buvo tradiciškai minima trečiąjį gegužės sekmadienį. Šią dieną pagerbiami Lietuvos partizanai, kovęsi už Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos Prezidentas įteikia apdovanojimus nusipelniusiems piliečiams. Tarnaujančius kariuomenėse karius aplanko namiškiai. Organizuojami rengiami, kurių metu visuomenė supažindinama su karine technika, vaišinama kareiviška koše, rengiami parodomieji mūšiai.

 

 

 

 

 

    Savaitės anekdotas. 

 

Prie gatvės kampo stovi varganas vyriškis ir prašo išmaldos. Pro šalį eina švytintis ponas. Jis atpažįsta elgetą, paspaudžia jam ranką, sako:
- Labas, Jonai. Mes iki šiol negalime atsižavėti, kaip tu drąsiai išrėžei šefui visą tiesą į akis.

 

     

 


Mes turime 4 svečius online

postheadericon Kaimo žmonių rūpesčiai.

   andŠaltą sausio 27 rytą į  susitikimus rajone LR Seimo narys Andrius Mazuronis skubėjo iš Vilniaus. Padedamas navigacinės įrangos, vienuoliktą, jau buvo Armeniškių gyvenvietėje. Tikriausia vienintelėje vietoje, kur dar gali rinktis kaimo gyventojai, bibliotekoje, jo laukė beveik pora dešimčių norinčių pasikalbėti. Kiekvienam svarbu jo paties problemos. Todėl, po trumpo pokalbio apie Seimo darbus, žmonės skubėjo guostis pavasarį skęstančiais kiemais. Paarmenos kaimo gyventoja irgi skundėsi vandens užsemtu kiemu. Tik čia kalti jau ne melioracijos trūkumai, o bebrai, užtvenkę upelį. Tuoj pat rajono tarybos narys Algirdas Gudaitis telefonu bandė susisiekti su rajono melioratoriais ir medžiotojais. Nepavykus iki galo išsiaiškinti situacijos, Seimo narys su padėjėjais „išsivežė“ problemas spręsti toliau.

   Bevažiuodami į Baltraitiškes galėjome įsitikinti rajono kelių būkle. Tą dieną, kelyje neabejotinai buvo galima rengti slalomo varžybas. Nedaug vėluodami įsukome į poskyrio pirmininkės Birutės ir jos vyro Raimundo Dikšaičių kiemą. Kartu su jų kaimynais ir pažįstamais sėdę prie kaimiškais skanumynais kvepiančio stalo, diskutavome apie šio krašto gyventojų problemas. Medicinos punkto vadovė Roma sakė, kad tikriausia tik trys gyvenvietės neturi asfaltuoto susisiekimo su rajono centru. Išasfaltavus kelią iki Kalnujų ir Baltraitiškėms ir Griaužams ši problema išsispręstų.  Gyventojų pageidavimas atsirado Seimo nario Andriaus Mazuronio sąsiuvinyje, spręstinų klausimų sąraše.

   Pokalbyje su Šimkaičių miestelio priešgaisrine gelbėjimo komanda, paaiškėjo, kad kaip ir visa šalies tarnyba jie su nerimu laukia prognozuojamos pertvarkos. Gaisrininkų manymu šiuo laiku dar negalima pakeisti savanoriais gerai veikiančios profesionalios komandos. Seimo narys tikino, jog  nėra  pateikto panašaus įstatymo projekto. O, jei jis bus, pažadėjo balsuoti tik gerai įsigilinęs į jo teigiamas ir neigiamas pasekmes, nes skubotos reformo dažnai būna nesėkmingos.

   Tą dieną Šimkaičiuose  vyko miestelio bendruomenės ir kultūros namų atidarymo šventė. Iškilmingas renginys prasidėjo 16 valandą – buvo perkirpta simbolinė juosta, sakomos kalbos, pasidžiaugta įgyvendinto projekto „Šimkaičių miestelio kompleksinis sutvarkymas“ rezultatais, rodomas Šimkaičių miestelio dramos ratelio „Naktibaldos“ spektaklis „Apsiriko“ pagal J. Žemaitės dviejų dalių komediją. Seimo narys Andrius Mazuronis, linkėdamas gerų darbų, bendruomenės pirmininkui Robertui Šiugždai įteikė įkurtuvių dovaną.  Šventėje dalyvavo ir kaimyninių bendruomenių atstovai.

                                                                                                                Gintarė Kriščiūnienė.